2026, Volume 23, Issue 2
|
Maria Viacheslavovna Zavyalova LITHUANIAN MONO-COMPONENT PERSONAL NAMES: SEMANTICS, PRAGMATICS, TENDENCIES
For citation Received on 21 August 2025 Abstract: The article is devoted to the analysis of Lithuanian mono-component personal names, which represent a relatively new phenomenon in Lithuanian anthroponymy. Mono-component anthroponyms of Lithuanian origin, usually derived from appellatives, came into use at the beginning of the 20th century and continue to be actively used in Lithuania. The article provides a semantic classification of these anthroponyms, traces the history of their functioning over a hundred years (1920–2020), and considers the pragmatics of their use, as well as current developmental trends. The names are assessed according to the following parameters: the time of first use, the peak of popularity, the total number of uses over the observation period, the frequency of female and male versions of the name (where both exist), and current relevance. Based on statistical data obtained from the website of the State Commission of the Lithuanian Language, it is concluded that the most productive periods of naming were the first decades of independence in the 20th century and the subsequent period up to 1960 (1920–1960). The 21st century has seen a resurgence of new names, driven by parents’ desire to choose an original, unique name for their child, as well as by the fact that names that were popular in the mid-20th century are now perceived as too “common” and overly widespread. A semantic classification of the derivational stems of new names makes it possible to identify the most productive types and hypothesize about the reasons for their popularity. Thus, the most productive groups comprise anthroponyms derived from plant names, names associated with the aquatic sphere, and those derived from the names of pagan gods or bearing mythological connotations. The popularity of Lithuanian “pagan” names may reflect growing national consciousness, resistance to globalization, and a desire to return to one’s roots, thereby preserving elements of the ancient Baltic religion in personal names. Keywords: Lithuanian language; anthroponymy; naming; anthroponyms of Lithuanian origin; mono-component personal names; semantics of personal names; trends in the use of personal names; statistics References Balode, L. (2022). Personvārdu izvēles tendences Latvijā un citās Baltijas valstīs: salīdzinošais aspekts. In A. Navickaite-Klišauskiene, V. Rinkevičius, D. Sinkevičiūte, & M. Villaneuva Svensson (Eds.), Baltìstikos platýbėse: Baltų kalbotyros straipsnių rinkinys, skirtas prof. Bonifaco Stundžios 70 metų jubiliejui (pp. 33–64). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Balsys, R. (2004). Dėl Austėjos, Bubilo, Bičbirbio kilmės ir funkcijų. Lietuviai ir lietuvininkai: Etninė kultūra, 3, 28–44. Balsys, R. (2009). Meilės deivės Mildos autentiškumo klausimu. Logos, 60, 149–155. Balsys, R. (2010). Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Greimas, A. Yu. (2021). Obogakhi liudiakh: issledovaniia po litovskoi mifologii. V poiskakh narodnoi pamiati [Of Gods and Men: Studies in Lithuanian Mythology. In Search of Folk Memory]. Moscow: Indrik. Gudavičius, A. (2013). Priroda v sostave litovskikh lichnykh imen [Nature in Lithuanian Personal Names]. Voprosy onomastiki, 15(2), 137–145. Ivanov, V. V., & Toporov, V. N. (1982). Baltiiskaia mifologiia [Baltic Mythology]. In S. A. Tokarev (Ed.), Mify narodov mira [Myths of the Peoples of the World] (Vol. 1, pp. 153–158). Moscow: Sovetskaia entsiklopediia. Jurkėnas, J. (2003). Osnovy baltiiskoi i slavianskoi antroponimiki [Fundamentals of Baltic and Slavic Anthroponymy]. Vilnius: UAB Ciklonas. Klimavičius, J. (2013). Iš kur Jorė ir kas iš Jorės. Kalbos kultūra, 86, 256–264. Laurinkienė, N. (2013). Žemyna ir jos mitinis pasaulis. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas-Metai. Lotman, Yu. M., & Uspenskij, B. A. (1992). Mif — imia — kul’tura [Myth — Name — Culture]. In Yu. M. Lotman, Izbrannye stat’i [Selected Articles] (Vol. 1, pp. 58–75). Tallin: Aleksandra. Maciejauskienė, V. (2004). Dar kartą apie lietuvių vardus. Kalbos kultūra, 77, 84–95. Mardosa, J. (2003). Vardinės Lietuvoje: ištakos ir tradicijų kaita. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 22, 285–305. Paukštytė, R. (1999). Gimtuvės ir krikštynos Lietuvos kaimo gyvenime XIX a. Pabaigoje — XX a. pirmoje pusėje. Vilnius: Diemedžio leidykla. Paukštytė-Šaknienė, R., Mardosa, J., & Šaknys, Ž. (Eds.). (2016). Šventės šiuolaikinėjė vilniečių šeimoje. Vol. 1: Šidiškienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas. Šaknys, Ž. (2008). Vardadienis ir gimtadienis aukštaičių kultūroje: kartografinis tyrimas. Gimtasai kraštas. Praeities ir dabarties kultūros metraštis, 1, 21–27. Sedakova, I. A. (2007). Novaia pragmatika arkhaicheskikh modelei: imena neoiazychnikov [A New Pragmatics of Archaic Models: Neo-Pagan Names]. In T. M. Nikolaeva (Ed.), Imia: semanticheskaia aura [The Name: A Semantic Aura] (pp. 166–188). Moscow: Iazyki slavianskikh kul’tur. Senvaitytė, D. (2013). Kalendorinių švenčių diskursas sovietinėje Lietuvos periodikoje. I dalis: 1945–1964 metai. Lituanistica, 59(2), 101–121. Sinkevičiūtė, D. (2006). Dėl vardyno plėtimo dvikamieniais vardais ir jų variantais. Kalbos kultūra, 79, 273–278. Sinkevičiūtė, D. (2012). Baltiški etnoniminiai vardai ir jų paplitimas. Gimtoji kalba, 10, 12–17. Sinkevičiūtė, D. (2014). Populiariausi 1991–2010 m. berniukų vardai ir jų davimo tendencijos. Gimtoji kalba, 7, 3–8. Sinkevičiūtė, D. (2016). Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne. Acta Linguistica Lithuanica, 73, 82–100. Sinkevičiūtė, D. (2017). Dažniausi lietuvių gamtiniai vardai. Gimtoji kalba, 9, 8–14. Sinkevičiūtė, D. (2018). Litauische Vornamen naturthematischer Herkunft: Trends des letzten Jahrhunderts. Onomastica Uralica, 13, 243–257. Sinkevičiūtė, D. (2019). Lietuvių dvikamienių vardų antrojo kamieno perdirbiniai — pagoniško ir krikščioniško vardyno sąveikos rezultatas? Baltistica, 54(2), 349–359. Sinkevičiūtė, D. (2021). Nesenkantis naujų vardų šaltinis — lietuvių kalba. Gimtojikalba, 11, 16–18. Sinkevičiūtė, D. (2022). Nauji sudurtiniai vardai Lietuvos vardyne: įvairovė ir sudarymo ypatumai (XXI a. II dešimtmečio duomenimis). In A. Navickaite-Klišauskiene, V. Rinkevičius, D. Sinkevičiūte, & M. Villaneuva Svensson (Eds.), Baltìstikos platýbėse: Baltų kalbotyros straipsnių rinkinys, skirtas prof. Bonifaco Stundžios 70 metų jubiliejui (pp. 311–326). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Sipavicius Seide, M. (2022). Lithuanian Female Personal Names as Cultural Names Derived from Common Nouns from the Point of View of Speakers of Lithuanian as a Heritage Language. Acta Linguistica Lithuanica, 86, 144–164. Valentas, S. (2004). Dvusostavnye antroponimy — relikty poezii baltov [Two-Component Anthroponyms as Relics of Baltic Poetry]. In V. V. Ivanov (Ed.), Balto-slavianskie issledovaniia — XVI [Baltic-Slavic Studies — XVI] (pp. 201–223). Moscow: Indrik. Zavyalova, M. V., & Tsivyan, T. V. (2010). Aušrinė — Mėnulis — Saulė: Ob odnom mifopoeticheskom romane [Aušrinė — Mėnulis — Saulė: On a Mythopoetic Romance]. In V. V. Ivanov (Ed.), Sovremennaia semiotika i gumanitarnye nauki. La sémiotique contemporaine et les scienes humaines [Contemporary Semiotics and the Humanities] (pp. 184–203). Moscow: Iazyki slavianskikh kul’tur. Zinkevičius, Z. (2008). Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
|
 |
